Tikriausiai nė vienas lietuvis neįsivaizduotų Kalėdų laukimo be namuose papuoštos kalėdinės eglutės. Nors anksčiau kalėdinės eglutės buvo puošiamos Kūčių naktį, dabar Kalėdų eglutės masiškai perkamos gruodžio pradžioje ar net lapkričio mėnesį. Tiesa, išsirinkti tinkamą kalėdinę eglutę gali būti nemenkas iššūkis, todėl čia rasite visą reikalingą informaciją, kuri jums padės pasirinkti ir kuo ilgiau namuose išlaikyti pačią gražiausią Kalėdų žaliaskarę.
Nėra tiksliai žinoma, kodėl ir kaip buvo pradėta puošti kalėdinę eglutę namuose, tačiau Kalėdų eglės puošimas yra aiškinamas keliomis teorijomis.
Manoma, kad dar senovėje romėnai Žiemos saulėgrįžą švęsdavo savo namus ir šventyklas papuošdami žaliuojančiais augalais ir jų šakelėmis.
Viduramžiais tradiciją puošti žaliuojančias šakeles pratęsė bažnyčios. Kalbama, kad pirmieji Kalėdų eglutę miesto centrinėje aikštėje papuošė latviai, vėliau tai pradėta daryti ir įvairiuose Vokietijos kraštuose. Bėgant laikui, puošti kalėdinę eglutę namuose pradėjo ir turtingesni gyventojai.
Vokiškų šaknų turintis Anglijos princas Albertas 1840 metais sumanė nustebinti savo žmoną karalienę Viktoriją ir jai nupirko kalėdinę eglutę į namus. Tokiu būdu tradicija puošti Kalėdų eglutę dar greičiau nuvilnijo per daugelio turtingų didikų namus.
21 amžiuje Kalėdų ir jų laukimas jau nebeįsivaizduojamas be kalėdinės eglutės namuose. Dabar ji reprezentuoja viltį, kuri namuose šviečia net ir tamsiausią naktį.
Anksčiau buvo įprasta Kalėdų eglutės puošimo išlaukti iki pat šv. Kūčių dienos. Būtent tądien seneliai ir protėviai puošdavo kalėdinę žaliaskarę. Tačiau dabar ypač išpopuliarėjo ankstesnis Kalėdų eglės papuošimas namuose.
Kalėdų eglutę namuose galima puošti vos tik prasidėjus prieškalėdiniam susikaupimo laikotarpiui – Adventui – kuris šiemet prasideda lapkričio 27 dieną.
Kalėdinių eglučių sodinukus vazonuose, kirstas Kalėdų eglutes ir kėnius rekomenduojama papuošti ne anksčiau nei likus 3 savaitėms iki Kalėdų. Priešingu atveju, žaliaskarės švenčių gali ir nebesulaukti.
Kirsta kalėdinė eglutė. Kirstas kalėdines eglutes žmonės pamėgo dėl itin gražios žiemiškos jų išvaizdos ir vaikystę primenančio kalėdinės eglutės kvapo. Dažniausiai tokios žaliaskarės yra perkamos iki Kalėdų likus 1–2 savaitėms, tačiau namuose gali išsilaikyti ir iki trijų savaičių. Kirstų kalėdinių eglučių minusas – byrantys spygliai, bet tai suvaldyti galima tinkamai parinkus eglutės vietą ir išlaikant optimalią temperatūrą namuose.
Kirstas kalėdinis kėnis. Pastaraisiais metais kalėdinei eglutei populiarumu nenusileidžia kitas pušų šeimos augalas – kėnis. Kalėdiniai kėniai pasižymi išskirtinai vešlia ir minkšta savo išvaizda, o dar vienas didelis jų pliusas – nebyrantys spygliai. Kėnių šakos simetriškos ir tankios, o spalva – tamsiai žalia. Dėl savo atsparumo kėniai kuo puikiausiai gali ištverti visą Kalėdų periodą.
Kalėdinė eglutė vazone. Nors nusipirkti galima tiek kirstą kėnį, tiek kirstą kalėdinę eglutę, vis dėlto pastaraisiais metais žmonės pamėgo kalėdines eglutes pirkti vazonuose. Tokiu būdu kalėdinę eglutę ar kalėdinį kėnį po šventinio periodo galima persodinti miške, kuriame augalas tęsia savo gyvenimą. Taip prisidedama prie aplinkos taršos mažinimo ir švaresnio rytojaus kūrimo.
Neretai atskirti kalėdines eglutes nuo kėnių gali būti sudėtinga, tačiau pažvelgus iš arčiau, galėtumėte atrasti tikrai ne vieną skirtumą. Ekspertų teigimu, kėnius nuo eglių lengviausia atskirti pagal kankorėžių formą. Kėnių, priešingai nei eglių, kankorėžiai yra statūs bei stiebiasi į viršų, o daugiausia jų galima rasti augalo viršuje.
Paprastoji eglė. Šią eglę yra pamėgę daugelis lietuvių, mat jos natūralus kvapas daugeliui primena vaikystę. Paprastoji eglutė žavi natūralia žalia savo spalva ir tankiomis šakomis. Vis dėlto ji turi pakankamai smulkius spyglius, kurie greitai pradeda byrėti. Tačiau parinkus kalėdinei eglutei tinkamą vietą ir išlaikant optimalią namų temperatūrą, paprastąją eglę namuose galima išlaikyti visą šventinį periodą.
Dygioji eglė. Dygioji kalėdinė eglutė savo išvaizda primena paprastąją kalėdinę eglutę. Tačiau dygiosios eglutės spygliai yra didesni už paprastos kalėdinės eglutės, todėl ji išlieka ilgesnį laiką nenubyrėjusi.
Baltoji eglė. Nors šios eglutės rūšis yra kilusi iš Šiaurės Amerikos, ji kuo puikiausiai auga ir Lietuvoje. Baltoji eglutė nuo paprastos eglės šiek tiek skiriasi savo šakų struktūra. Jos yra pilkšvai žalsvos spalvos, standžios ir kylančios į viršų. Baltosios eglės spygliai yra trumpi ir pasižymi savo unikalumu – jie neduria.
Serbinė eglė. Serbinė eglė savo išvaizda primena dygiąją eglę. Nuo pastarosios serbinės eglės skiriasi savo šakų išsidėstymu. Pagrindinės serbinės eglės šakos išsilenkusios į viršų, o šone esančios šakos svyra žemyn. Serbinės eglės spygliai taip pat yra unikalūs – viršutinė jų pusė yra tamsiai žalia, o štai apatinė – sidabrinės spalvos.
Kaukazinis kėnis. Šis kėnis išsiskiria savo kūgine forma, kuri šakojasi tankiai ir tvarkingai. Kaukazinio kėnio spygliai yra neaštrūs ir blizgūs, viršuje – tamsiai žalios spalvos, o apačioje – sidabrinės. Kaukazinio kėnio spygliai visiškai neduria, todėl puikiai tinka namams, kuriuose auga maži vaikai.
Balzaminis kėnis. Šios rūšies kėnis yra ypač paplitęs Šiaurės Amerikoje ir yra vienas populiariausių kalėdinių eglių Amerikoje. Jo sakai naudojami kaip puiki gydomoji priemonė nuo peršalimo bei kanadietiško balzamo gaminimui.
Pilkasis kėnis. Ši kėnių rūšis taip pat yra kilusi iš Šiaurės Amerikos, bet dėl savo dekoratyvios išvaizdos ją ypač pamėgo ir lietuviai. Pilkąjį kėnį nuo kitų kėnių galima atskirti pagal jo spyglius. Jie yra patys ilgiausi iš visų kėnių rūšių, pilki ir išlinkę.
Paprastoji pušis. Šią pušies rūšį dažniausiai renkasi natūralumą mėgstantys žmonės. Tokios pūšys yra nereiklios, dažnai nesimetriškos ir unikalios. Paprastoji pušis yra aukštaūgė ir auga greitai.
Kalninė pušis. Dėl savo vešlumo ir tankumo pamėgta pušis yra šiek tiek žemesnė nei paprastoji pušis. Kalnines pušis renkasi žmonės, kurie nori ne aukšto, o plataus kalėdinio medžio.
Juodoji pušis. Šios rūšies pušys yra pačios populiariausios Lietuvoje, mat tamsiai žali ir ilgi jos spygliai daugeliui asocijuojasi su prabanga ir rafinuotumu. Ji sparčiai auga aukštyn.
